Ieškot saugios erdvės be jokio judgement kur galit pagvildent savyje padėt atsakyti į savo klausimą? Tą ir siūlau kaip mainą už patirtį ir už jūsų feedbacką. Jei dar neaišku, arba paskaitykit toliau ar peržiūrėkite video.

Koučingas – Kam Jis Naudingas, Kas Tai Yra, ir Kuo Skiriasi nuo Terapijos?
–
Visos gyvenimo patirtys man padėjo suvokti, kad mano vaikystės traumos nėra unikalios: mes ateinam į šį pasaulį per savo tėvus, taip pat „nešančius“ savo bagažą, augusius sudėtingais laikotarpiais, kurių negalime pilnai suprasti ar įsivaizduoti mūsų dabartyje, kur pernelyg daug visko turime. Koučingas – vienas iš įrankių, kaip padėti sau suprasti save ir kitus mūsų aplinkoje.

Koučingo terminas apima daug dalykų, tai darbas su klientu, sukuriant jam saugią aplinką, kad jis galėtų atsiverti ir pasinerti į savo vidinę gelmę, patyrinėti, iš kur kyla vidinio nerimo apraiškos. Įsivaizduokit sporto trenerį: jis negali atlikti sunkaus darbo už savo treniruojamą sportininką. Taip ir koučeris dirba panašiais metodais: jis padeda klientui sekti savo mintis ir palydi, kad klientas pats galėtų išnarplioti, iš kur kyla vidiniai konfliktai.

Tačiau koučeris nėra tas žmogus, kaip sporto treneris, kuris stumtų klientą prieš jo valią atsakyti kažkokius klausimus – stūmimas sukelia kliento pasipriešinimą, skatina užsidėti vidinius šarvus, o tai labai atitolina nuo pažangos surasti vidinio nerimo šaltinį. Koučerio, kaip specialisto, tikslas – sukurti sąlygas, kuriose klientas galėtų neskubėdamas pasikliauti savo suvokimais ir be įtampos priimtų sprendimus – tarsi viskas vyktų savu laiku, kaip upės tėkmėje.

(Mano) Koučerio darbo tikslas nėra orientuotas nustatyti klientui diagnozės ar surasti recepto, kaip jam pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje, o labiau remiasi pagalba formuojant įpročius ir ieškant įrankių, kurie padėtų išspręsti kilusius klausimus ir be koučerio pagalbos.

Koučingas nėra ir psichoterapija, kai sesijos metu terapeutas, kaip autoritetas, tik klauso kliento ir, besiremdamas savo žiniomis, nustato diagnozę. Kaip koučeris aš nelinkęs tikėti vien proto įžvalgomis, sprendžiant apie širdies išgyvenimus: protas ne visada gali duoti instrukciją, kaip išspręsti problemą.

Visgi koučeris autoriteto rolę perduoda savo klientui ir tai tampa panašu į detektyvų darbą: tik klientas tampa Šerloku Holmsu, o koučeris išlieka jo budriu padėjėju Vatsonu, kuris padeda atkapstyti naują požiūrį ar pamatyti kitą perspektyvą tam tikroje situacijoje. Šiuo atveju koučeris atsiskiria nuo savo ego, nuo savo žinojimo ir leidžia klientui pačiam suvokti naujas įžvalgas bei supratimus.

Norėtum tapti Šerloku Holmsu savo paties situacijoje?
Galiu padėti, padovanodamas nemokamas sesijas to pageidaujantiems.